2010 metų regata baigėsi, iki kitų metų!

Regatos istorija

 
 
Kuršių marių regatos istorija
(parengta pagal M. Mudėnienės straipsnį)

1954 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d. įvyko pirmoji Kuršių marių regata (tuomet vadinta „Aplink Kuršių marias“). Tai buvo regata, leidusi buriuotojams išsiveržti iš nedidelės akvatorijos tarp Dangės žiočių ir Kiaulės nugaros. Iki tol Kuršių marios buvo draudžiamoji pasienio zona, į kurią buvo galima įplaukti tik su specialias leidimais ir ypatingais atvejais. Buriuotojų svajonė buriuoti Kuršių mariose išsipildė pasinaudojus po Stalino mirties pasikeitusia politine padėtimi. Iki pat 1990 m. Kuršių mariose buvo galima buriuoti be jokių apribojimų.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kuršių marias padalijo valstybinė siena ir mūsų buriuotojams liko tik mažiau nei trečdalis visos akvatorijos – marios į pietus nuo Grapšto rago priklauso Rusijos Federacijai. Per visą šį laiką Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos leidimą įplaukti į teritorinius šio šalies vandenis ne kartą koregavo kariškiai – tai įsileisdavo jachtas tik iki saulės laidos, tai liepdavo visoms jachtoms tam tikrą valandą organizuotai iš Rusijos Federacijos išplaukti į Lietuvos teritoriją ir pan. Tik teisėjų kolegijos sumanumas ir laiku padaryti distancijų pakeitimai išgelbėdavo atskirus KMR etapus. Iki šiol visi leidimai dažnai gaunami tik varžybų išvakarėse ar pirmąją jų dieną.
 
 
Pirmąją regatą surengė Lietuvos buriavimo federacija ir laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcija. Pirmosios regatos dalyviai plaukė nedidelėmis, prieš Antrąjį pasaulinį karą statytomis „Hay“ tipo kilinėmis jachtomis ir tuomet Sovietų Sąjungoje populiariais „M“ klasės švertbotais. Distancija buvo suskirstyta į penkis etapus ir siekė 126 jūrmyles. Vis dėlto pirmosios regatos distanciją prireikė trumpinti. Kilus štorminiam ankstyvo rudens vėjui (8–9 balai) ją užbaigti sugebėjo tik geriausi buriuotojai: „M“ klasės – B. Žumbakis (Kaunas), kilinių jachtų grupėje – V. Gedvilas (Klaipėda). Komandinėje įskaitoje (vienas šverbotas ir viena kilinė jachta) laimėjo Vilniaus universiteto buriuotojai, aplenkę Kauno „Spartako“, „Kolūkiečio“ ir „Žalgirio“ komandas. Regatos vyriausiasis teisėjas buvo žinomas kapitonas profesionalas ir buriuotojas klaipėdietis S. Marcinkevičius.
 
  
Ketvirtojoje regatoje (1958 m.) jau dalyvavo 24 jachtos, tarp jų pirmąsyk lenktyninės kilinės jachtos „Žvaigždė“ ir „Drakonas“. „Žvaigždės“ klasėje nugalėjo kaunietis J. Vilemas, o „Drakono“ klasėje – klaipėdietis A. Pakalniškis. Švertbotų „M“ klasėje nugalėjo J. Kovas (Kaunas), tarp plaukusių „Hay“ tipo kilinėmis jachtomis – P. Martinkus (Klaipėda), o komandinėje įskaitoje – Kauno „Spartakas“.
Penktojoje (1960 m.) ir šeštojoje (1961 m.) regatose „Aplink Kuršių marias“ dalyvavo svečiai iš Latvijos – žinomi buriuotojai E. Kanskis („Drakonas“), R. Poletajevas ir F. Hafenbergas („Žvaigždė“). Jie ir išsivežė nugalėtojų prizus į Rygą. „M“ klasėje abi regatas laimėjo kaunietis J. Kovas, o „Drakono“ klasėje – O. Kubiliūnas iš Klaipėdos.
  

Po VII (1965 m.) ir VIII (1966 m.) regatų, kuriose dalyvių skaičius smarkiai sumažėjo (iki 14), Lietuvoje sportinis kreiserinis buriavimas dešimčiai metų apmirė, nevyko regatos „Aplink Kuršių marias“. Vis dėlto 1976 m. buriavimo sporto entuziastų dėka vėl įvyko regata „Aplink Kuršių marias“ – jau devintoji. Be „Drakonų“ regatoje pirmąsyk dalyvavo lenkų statybos kompromisai „Capella“, o visos kitos kilinės jachtos („Folksbotai“, T-2, TO-25, individualios statybos ir kt.) sudarė IOR grupę. Regata įgavo tradicinės regatos „Aplink Kuršių marias“ statusą.

  

Dešimtasis (1977 m.) tradicinės buriavimo regatos „Aplink Kuršių marias“ maršrutas pailgėjo iki 220 jūrmylių, be to, tąkart pirmą kartą įvyko naktinis plaukimas, kurio metu dalyviai pademonstravo ne tik lenktynininkų, bet ir navigatorių gebėjimus. Kiekvienoje įguloje buvusiems jauniesiems buriuotojams (iki 18 m.) tai buvo puiki buriavimo mokykla. Paskutinį kartą regatos rėmėja ir organizatore buvo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcija, tačiau pagrindinį darbą atliko Žalgirio centro taryba (CT) ir vilniečiai buriuotojai M. Davainis, V. Dubickas, N. Mudėnas, A. Purys ir kt.

Nuo 1976 m. iki 1989 m. XXII tradicinės Kuršių marių regatos varžybos vyko kasmet. Nuo XI regatos „Aplink Kuršių marias“ (1978 m.) pagrindinė jos rėmėja tapo Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo savaitraščio „Lietuvos žvejys“ redakcija. Visų šių regatų pagrindinis organizatorius, įkvėpėjas ir vyriausiasis teisėjas buvo vilnietis V. Dubickas, jachtos kapitonas ir respublikinės kategorijos teisėjas.

1983 metais Eksperimentinis metalo pjovimo staklių institutas įsteigė pereinamąjį prizą greičiausiajai KMR jachtai – „Regatos varpą“ (projekto autorius dailininkas A. Purys). Jis tapo pačiu populiariausiu ir garbingiausiu regatos prizu, kurį pirmasis iškovojo N. Nasvytis plaukdamas „Vėtra“.

Vėliau, 1989 m., Vilniaus magnetinio įrašymo konstravimo biuras įsteigė dar vieną pereinamąjį prizą – „Regatos gaublį“. Jis skirtas greičiausiai jachtai pagal perskaičiuotą laiką (kai perskaičiuojamas distancijoje sugaištas laikas, naudojant jachtos korpuso parametrų ir buringumo duomenis).

Nuo 1990 m. (XXIII Kuršių marių regatos) iki šiol regatą rengia ir vykdo Lietuvos buriuotojų sąjunga. Daug metų pagrindinis regatos rėmėjas buvo BĮ „Baltexfilm FUJIFILM Lietuva“ ir jos generalinis direktorius E. Tradišauskas. Tradicinis KMR rėmėjas yra „Neringos komunalininkas“. KMR rėmė BITĖ GSM, „Nokia“, „Lietuvos rytas“, „Žalgirio“ Klaipėdos jachtklubas, PAROC, AB „Vilma“, VITAMAX ir kt.

2005 m. pasirašęs trejų metų rėmimo sutartį pagrindiniu Kuršių marių regatos rėmėju tapo bankas „Hansabankas“. Regatos laimėtojai apdovanojami šio banko įsteigta pereinamąja taure. Kartu su didele rėmėjų pagalba Lietuvos buriuotojų sąjunga stengiasi, kad regata taptų švente ne tik susirinkusiems buriuotojams bei užkietėjusiems šio sporto entuziastams, bet ir visiems tuo metu Nidoje besisvečiuojantiems žmonėms. Taip siekiama populiarinti buriavimo sportą, įtvirtinti buriuotojų viziją, kad „Lietuva – tai jūrinė valstybė“.

2006 m. pirmąkart regatos istorijoje pagrindinį prizą išsivežė užsieniečiai – estų jachta „Mesilinde“.
 
2007 m. jubiliejinėje 40-ojoje regatoje abi pereinamosios regatos taurės vėl atiteko užsieniečiams - tiek absoliučiai greičiausia, tiek greičiausia pagal perskaičiuotą laiką tapo estų jachta „Evelyn III“.
 
2008 m. 41-ojoje regatoje abi taures susigrąžino Lietuvos buriuotojai - absoliučiai greičiausia jachta tapo "JIGY JIGY", o greičiausia pagal perskaičiuotą laiką - "ARABELA".

Kuršių marių regata tapo vienu iš didžiausių Nidoje organizuojamų renginių. Regata atidaroma ir uždaroma įspūdingomis šventėmis, kiekvieną regatos vakarą organizuojami vieši koncertai bei tos regatos dienos filmuotos medžiagos – dienoraščio – peržiūros.

Be to, Kuršių marių regatos metu ant vandens pasigalynėti su vėju kviečiami ne tik profesionalūs buriuotojai – jau keletą metų rengiamos ir didelio dėmesio bei dalyvių skaičiaus sulaukiančios Publikos bei Žurnalistų regatos.

Kuršių marių regata laukia jūsų. Vėjo, vėjo, vėjo!!!

 


KMR 2010

 

KMR 2010